- velnėti
- velnė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. NdŽ, DūnŽ darytis piktam, blogam kaip velniui: Mokos, kultūrinas, rods, geryn turėtum eiti, o velnė́[ja] svietas Rdn. Blogė[ja] pasaulė, velnė́[ja], prisišauks galą Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
velnėti
Look at other dictionaries:
išvelnėti — intr. Trk, Krtv pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Išvelnė[ja] vaikai nebaudami DūnŽ. Išvelnėjo didis mažas, nebė[ra] doros nė už tvoros Rdn. velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvelnėti — intr. Žv pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Suvelnėję žmonys, nebtura linksmumo, meilumo DūnŽ. Aš pati esu suprastėjusi, suvelnėjusi, o buvau nūlanki Grd. Suvelnėjęs svietas, ne iš darbo gyvena, iš gudrystų Krš. Dabar ir advokatai suvelnėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
velnėjimas — sm. (1) → velnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įvelnėti — intr. Yl įgauti piktumo, suktumo: Įvelnėjusi, liežiuvio negalia prilaužti gražiai paprašyti DūnŽ. Jaunas daktariukas dar geras, dar neįvelnėjęs Krš. velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
